Personalinė heraldika

Viduramžiais herbus turėjo kilmingieji, turtingesni miestiečiai, pirkliai ir amatininkų cechai. Šiandien, demokratinėje Europoje, nuo seno naudojami paveldėti kilmingųjų herbai ir maždaug nuo 1975 metų kuriami nauji asmenų ar giminių herbai. Šis procesas, prasidėjęs XX amžiuje, kaip demokratinės visuomenės raiška tęsiasi ir šiandien.

Personalinį herbą sudaro: herbinis skydas, šalmas, karūna arba raištis, papuošalas ir skraistė. Kilmingųjų heraldika ir naujoji giminių heraldika yra panašios sudėties, tačiau turi skirtumų, kurių pagrindinis – šalmas. Bajorų herbuose vaizduojamas grotelinis šalmas paprastai su karūna arba vainiku, o naujai steigiamuose herbuose – smailusis šalmas su dvispalviu herbo spalvų raiščiu. Naujoje giminių heraldikoje vengiama tradicinių kilmingųjų herbo papuošalų: povo ar stručio plunksnų. Personaliniai herbai naudojami architektūroje, interjere, vėliavose, herbiniuose indų servizuose, anspauduose, ex libris, herbiniuose žieduose, genealoginiuose medžiuose, giminės aprašymuose ir t.t. Kilmingųjų ir giminių heraldiką legitimuoja, jų herbus registruoja, publikuoja ir herbo diplomus išduoda Lietuvos Genealogijos ir heraldikos draugija ir Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.